- lankuonys
- lañkuonys sf. pl. (3b) DŽ, Ldk, lánkuonys (1) Ds bitės, kurios skrenda nužiūrėti vietos naujam spiečiui apsistoti; bičių žvalgai: Vaikeli, dar tik lankuonys – palauk, lig visas spiečius atskris Sv. Buvo į avilį lankuonys atskridę Rk.
Dictionary of the Lithuanian Language.